- keikti
- kéikti vksm. Kai̇̃ įpỹksta, tai̇̃ ir kéikia.
.
keikti
Look at other dictionaries:
keikti — keikti, ia, ė 1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language
velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs … Dictionary of the Lithuanian Language
blazgatyti — blazgãtyti, ija, ijo 1. intr. I, P, J, Ub negražiai kalbėti, pliaukšti, keikti: Kad paleis keikti, blazgãtyti, baugu klausyties Skd. Par daug blazgãtiji, dar jaunas tebesi Kal. Liaukis taip blazgãtijęs, gėda ir klausytis! Grg. | refl.: Kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… … Dictionary of the Lithuanian Language
krauti — krauti, na ( ja K; SD104, R), krovė (kraujo R) 1. tr. dėti (daug daiktų) į krūvą, ant ko arba kur nors: Krauk į krūvą medžius pasklidusius J. Po akmenėlį krausi – kalną sukrausi BŽ99. Martelė blynus kepa, krauna ant stalo Lz. Kam tiek krauni –… … Dictionary of the Lithuanian Language
ladėti — ladėti, ėja, ėjo (la. lādēt) intr. J keikti: Kai ima Marcijonė keikti, ladėti, net plaukai šiaušiasi beklausant Ukm … Dictionary of the Lithuanian Language
laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakeikti — 1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakeikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakeikiau Brt. Prakeikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
prikeikti — tr. daug keikti: Prikeikiau visus pašalius Šts. | refl.: Kiek mes priskeikėm! Lp. Gana prisikeikia visi kiti rš. Tiek prisidarbavus, prisikeikus ir prisivalgius, snaudulys pats vertė ant šono Vaižg. keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; … Dictionary of the Lithuanian Language
